2013-02-26
Artėja pokyčiai ES ginčų dėl patentų nagrinėjimo srityje
Lietuva su dar 23 ES valstybėmis pasirašė susitarimą dėl Bendrojo patentų teismo, kuriuo siekiama nustatyti bendras patentų ginčų nagrinėjimo taisykles. Naujoji sistema prisidės prie ES konkurencingumo stiprinimo. Sutartyje numatyta, kad kiekviena dalyvaujanti valstybė gali pasirinkti, kokiai institucijai suteikti teisę nagrinėti ginčus dėl patentų pažeidimų. Ginčus nagrinėti gali nacionalinis teismas, tam tikro regiono teismas arba centrinis specializuotas teismas. Baltijos šalims būtų naudinga turėti Baltijos regiono teismą tiek šalių pareiškėjo išlaidų prasme, tiek vietinių specialistų profesinės kvalifikacijos kėlimo prasme.
Nei viena iš Baltijos šalių kol kas nepriėmė sprendimo dėl Bendrojo patentų teismo vietos pasirinkimo. Bendrąjį patentų teismą sudarys Pirmosios instancijos teismas, Apeliacinis teismas ir Registras. Pirmosios instancijos teismą sudarys centrinis, vietiniai ir regioniniai skyriai. Būtent regioninius skyrius galės turėti dvi ar daugiau valstybių, pasirinkusių turėti bendrą teismo būstinę. Patentų savininkams naujoji tvarka turės nemažą įtaką. Nuo to, kurioje vietoje bus nagrinėjami patentų ginčai, priklausys patiriamos kelionės ir kitokios išlaidos. Paties teismo mokesčio dydį nustatys Administracinis komitetas, žyminį mokestį sudarys fiksuotas mokestis, derinant jį su vertės mokesčiu, jei ginčo suma viršys nustatytą ribą. Norima, kad ginčo nagrinėjimo kaštai nesudarytų barjero mažoms ir vidutinėms įmonėms, fiziniams asmenims, pelno nesiekiančioms organizacijoms, universitetams ir valstybinėms tyrimų organizacijoms.
Tarptautinis susitarimas turėtų įsigalioti 2014 sausio 1d.
Artėja pokyčiai ES ginčų dėl patentų nagrinėjimo srityje
Lietuva su dar 23 ES valstybėmis pasirašė susitarimą dėl Bendrojo patentų teismo, kuriuo siekiama nustatyti bendras patentų ginčų nagrinėjimo taisykles. Naujoji sistema prisidės prie ES konkurencingumo stiprinimo. Sutartyje numatyta, kad kiekviena dalyvaujanti valstybė gali pasirinkti, kokiai institucijai suteikti teisę nagrinėti ginčus dėl patentų pažeidimų. Ginčus nagrinėti gali nacionalinis teismas, tam tikro regiono teismas arba centrinis specializuotas teismas. Baltijos šalims būtų naudinga turėti Baltijos regiono teismą tiek šalių pareiškėjo išlaidų prasme, tiek vietinių specialistų profesinės kvalifikacijos kėlimo prasme.
Nei viena iš Baltijos šalių kol kas nepriėmė sprendimo dėl Bendrojo patentų teismo vietos pasirinkimo. Bendrąjį patentų teismą sudarys Pirmosios instancijos teismas, Apeliacinis teismas ir Registras. Pirmosios instancijos teismą sudarys centrinis, vietiniai ir regioniniai skyriai. Būtent regioninius skyrius galės turėti dvi ar daugiau valstybių, pasirinkusių turėti bendrą teismo būstinę. Patentų savininkams naujoji tvarka turės nemažą įtaką. Nuo to, kurioje vietoje bus nagrinėjami patentų ginčai, priklausys patiriamos kelionės ir kitokios išlaidos. Paties teismo mokesčio dydį nustatys Administracinis komitetas, žyminį mokestį sudarys fiksuotas mokestis, derinant jį su vertės mokesčiu, jei ginčo suma viršys nustatytą ribą. Norima, kad ginčo nagrinėjimo kaštai nesudarytų barjero mažoms ir vidutinėms įmonėms, fiziniams asmenims, pelno nesiekiančioms organizacijoms, universitetams ir valstybinėms tyrimų organizacijoms.
Tarptautinis susitarimas turėtų įsigalioti 2014 sausio 1d.
2013-01-24
INVENT įrašytas į valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo įstaigų sąrašą
Baltijos inovacijų, verslumo ir komunikacijų tyrimų institutas (INVENT) Valstybės tarnybos departamento direktoriaus 2013 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. 27V-36 „Dėl Valstybės tarnybos departamento direktoriaus 2013 m. sausio 2 d. įsakymo Nr. 27V-2 „Dėl Valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo įstaigų sąrašo tvirtinimo“ pakeitimo“ buvo įrašytas į valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo įstaigų sąrašą.
INVENT įrašytas į valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo įstaigų sąrašą
Baltijos inovacijų, verslumo ir komunikacijų tyrimų institutas (INVENT) Valstybės tarnybos departamento direktoriaus 2013 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. 27V-36 „Dėl Valstybės tarnybos departamento direktoriaus 2013 m. sausio 2 d. įsakymo Nr. 27V-2 „Dėl Valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo įstaigų sąrašo tvirtinimo“ pakeitimo“ buvo įrašytas į valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo įstaigų sąrašą.
2013-01-16
Nuotraukos internete negali būti laisvai naudojamos be autoriaus sutikimo
O. Rimkus
JAV teismai formuluoja praktiką jog nuotraukos internete negali būti laisvai naudojamos, ypač komerciniais tikslais. Prieš kelias dienas priimtas sprendimas dėl dvejų naujienų agentūrų padaryto pažeidimo pasinaudojant fotožurnalisto socialiniame tinkle „Twitter“ patalpintomis nuotraukomis. „Agence France-Presse“ (AFP) ir „The Washington Post“ pažeidė autorines fotografo Daniel Morel teises panaudodamos jo, Haityje darytas žemės drebėjimo padarinių nuotraukas, 2010 m. sausio mėnesį. AFP bandė įrodyti, kad po patalpinimo socialiniame tinkle nuotraukos tampa laivai naudotinos, tačiau pagal „Twitter“ paslaugų teikimo sąlygas, naujienų agentūros neturi teisės be autorių leidimo naudoti jų nuotraukų.
Byla sulaukė plataus susidomėjimo, nes tai yra viena pirmųjų bylų, susijusių su nuotraukų ir paveikslėlių, kuriuos jų autoriai talpina socialiniuose tinkluose, panaudojimu trečiųjų šalių komerciniais tikslais. Turinio, esančio socialiniuose tinkluose, nuosavybės klausimas tampa vis aktualesnis, nes šio turinio eksponentiškai daugėja. Praeitą mėnesį „Facebook“ valdoma nuotraukų dalijimosi svetainė „Instagram“ sulaukė visuomenės protesto, kai buvo pranešta apie naujas paslaugų teikimo sąlygas. Buvo manyta, kad „Instagram“ galės pardavinėti nuotraukas be jų autorių sutikimo tretiesiems asmenims. Po kelių dienų „Instagram“ atsisakė dalies savo suplanuotų sąlygų pakeitimų.
Fotografui D. Morel patalpinus nuotraukas „Twitter“ paskyroje, AFP redaktorius jas rado per kito „Twitter“ vartotojo paskyrą. AFP išplatino kelias nuotraukas naudodamiesi „Getty Images“, o iš ten jas gavo „Getty Images“ klientas „The Washington Post“ ir keturias jų patalpino savo interneto svetainėje.
AFP bandė savo poelgį pateisinti teigdami, kad remiantis „Twitter“ paslaugų teikimo sąlygomis jie turėjo teisę naudoti fotografo nuotraukas. Teismas išaiškino, kad nors minėtos sąlygos leidžia turinį skleisti tam tikrais atvejais, jos nesuteikia licencijos komerciniam turinio naudojimui. „Twitter“ pozicija šiuo klausimu yra aiški – vartotojų nuotraukos išlieka jų autorių nuosavybe.
Teismas atsisakė nagrinėti, ar „Agence France-Presse“, „The Washington Post“ ir „Getty Images“ sąmoningai pažeidė fotografo Morel neturtines teises.
Nuotraukos internete negali būti laisvai naudojamos be autoriaus sutikimo
O. Rimkus
JAV teismai formuluoja praktiką jog nuotraukos internete negali būti laisvai naudojamos, ypač komerciniais tikslais. Prieš kelias dienas priimtas sprendimas dėl dvejų naujienų agentūrų padaryto pažeidimo pasinaudojant fotožurnalisto socialiniame tinkle „Twitter“ patalpintomis nuotraukomis. „Agence France-Presse“ (AFP) ir „The Washington Post“ pažeidė autorines fotografo Daniel Morel teises panaudodamos jo, Haityje darytas žemės drebėjimo padarinių nuotraukas, 2010 m. sausio mėnesį. AFP bandė įrodyti, kad po patalpinimo socialiniame tinkle nuotraukos tampa laivai naudotinos, tačiau pagal „Twitter“ paslaugų teikimo sąlygas, naujienų agentūros neturi teisės be autorių leidimo naudoti jų nuotraukų.
Byla sulaukė plataus susidomėjimo, nes tai yra viena pirmųjų bylų, susijusių su nuotraukų ir paveikslėlių, kuriuos jų autoriai talpina socialiniuose tinkluose, panaudojimu trečiųjų šalių komerciniais tikslais. Turinio, esančio socialiniuose tinkluose, nuosavybės klausimas tampa vis aktualesnis, nes šio turinio eksponentiškai daugėja. Praeitą mėnesį „Facebook“ valdoma nuotraukų dalijimosi svetainė „Instagram“ sulaukė visuomenės protesto, kai buvo pranešta apie naujas paslaugų teikimo sąlygas. Buvo manyta, kad „Instagram“ galės pardavinėti nuotraukas be jų autorių sutikimo tretiesiems asmenims. Po kelių dienų „Instagram“ atsisakė dalies savo suplanuotų sąlygų pakeitimų.
Fotografui D. Morel patalpinus nuotraukas „Twitter“ paskyroje, AFP redaktorius jas rado per kito „Twitter“ vartotojo paskyrą. AFP išplatino kelias nuotraukas naudodamiesi „Getty Images“, o iš ten jas gavo „Getty Images“ klientas „The Washington Post“ ir keturias jų patalpino savo interneto svetainėje.
AFP bandė savo poelgį pateisinti teigdami, kad remiantis „Twitter“ paslaugų teikimo sąlygomis jie turėjo teisę naudoti fotografo nuotraukas. Teismas išaiškino, kad nors minėtos sąlygos leidžia turinį skleisti tam tikrais atvejais, jos nesuteikia licencijos komerciniam turinio naudojimui. „Twitter“ pozicija šiuo klausimu yra aiški – vartotojų nuotraukos išlieka jų autorių nuosavybe.
Teismas atsisakė nagrinėti, ar „Agence France-Presse“, „The Washington Post“ ir „Getty Images“ sąmoningai pažeidė fotografo Morel neturtines teises.
2012-12-12
Nauja Europos Sąjungos patentų sistema: inovacijų aušra ar multikultūralizmo saulėlydis?
M.Kiškis
Po daugiau kaip trijų dešimtmečių ginčų ir diskusijų, 2012 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamentas patvirtino teisės aktus, kuriais remiantis nuo 2014 m. Europos Sąjungoje sukuriamas naujas Europos Sąjungos patentas. Europos Sąjungos patentas yra skirtingas nuo Europos patento. Šios dvi sistemos egzistuos ir patentai pagal jas galės būti išduodami lygiagrečiai. Pagrindinis Europos Sąjungos patento privalumas – šis patentas automatiškai galios 25 ES šalyse narėse (išskyrus Ispaniją ir Italiją). Europos
patentas automatiškai negaliojo. Jo įsigaliojimui reikėjo atlikti nacionalines išplėtimo procedūras tose valstybėse, kuriose buvo siekiama patento, taip pat išversti patentą į nacionalinę kalbą. Europos patentų sistema buvo priimta ne tik Europos Sąjungose narėse, tačiau taip pat kitose Europos valstybėse, pvz. Albanijoje, Serbijoje, Turkijoje.
Europos patentų sistema supaprastino procedūras, tačiau vis vien reikalavo atskirų paraiškų nacionalinėmis kalbomis padavimo kiekvienoje sistemos valstybėje, kurioje siekiama patentinės apsaugos. Nacionalinių paraiškų ir vertimų kaštai sudaro apie 80-90% visų kaštų susijusių su išradimo apsauga Europos patentu. Šie kaštai neretai viršydavo 50 000, o pavieniais atvejais net 100 000 litų, dėl ko Europos patentų sistema buvo nepatraukli ar net neprieinama išradėjams, ypač fiziniams asmenims ir smulkioms įmonėms.
Europos Sąjungos patentas efektyvumo vardan atsisako patentinės sistemos multikultūralizmo. Europos Sąjungos patento paraiškos ir procedūros bus vykdomos tik anglų, vokiečių ir prancūzų kalbomis. Patentųvertimo į kitas kalbas nebus. Be to, pareiškėjams ir patentų turėtojams reikės mokėti vieningus patentinius mokesčius (Europos patentų sistemoje mokesčiai buvo mokami kiekvienoje šalyje, kurioje išplėstas patentas, atskirai). Dar viena svarbi naujovė – vieningas patentų teismas (kompromiso vardan turintis net tris buveines – Paryžiuje, Miunchene ir Londone). Nacionaliniai teismai ginčųdėl Europos Sąjungos patentų spręsti nebegalės.
Ispanija ir Italija nesutiko su minėtų kalbų apribojimu Europos Sąjungos patentų sistemoje. Ispanija ypač aktyviai priešinosi tam, kad ispanų kalba netapo viena iš Europos Sąjungos patento kalbų, be to, jai nepavyko pasiekti įtakos vieningame patentų teisme. Europos Sąjungos patentųsistemos kritikai teigia, kad ši sistema diskriminuoja mažąsias Europos kalbas ir skatins jų atsisakyti ir kituose Europos Sąjungos reikaluose.
Verslui Europos Sąjungos patentų sistema yra ilgai lauktas patentų išdavimo supaprastinimas ir atpiginimas. Preliminariai Europos Sąjungos patentas kainuos apie 16 000 litų, t.y., ženkliai pigiau nei Europos patento įgijimas tose pačiose valstybėse. Atsisakius nacionalinių procedūrų ir vertimų, taip pat pagreitės teisinės apsaugos įgijimas. Aiškesnis ir paprastesnis taps mokesčių mokėjimas. Iš kitos pusės, Europos Sąjungos patentųsistema nutols nuo išradėjų mažose Europos Sąjungos valstybėse. Patentinė informacija nacionaline kalba taps neprieinama, patento gynimas taps sudėtingesnis ir žymiai brangesnis. Esama patentų sistema dažnai kritikuojama ne tik dėl patentų išdavimo brangumo, tačiau dėl ypač sudėtingo ir brangaus patento teisių gynimo. Vieningas patentų teismas eliminuos atskiras nacionalines teismines procedūras siekiant apginti pažeistas patento teises, tačiau procesas vieningame teisme neabejotinai bus keleriopai brangesnis ir sunkiau prieinamas patento turėtojams, ypač mažesnėse ES valstybėse, tarp jų Lietuvoje.
Nauja Europos Sąjungos patentų sistema: inovacijų aušra ar multikultūralizmo saulėlydis?
M.Kiškis
Po daugiau kaip trijų dešimtmečių ginčų ir diskusijų, 2012 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamentas patvirtino teisės aktus, kuriais remiantis nuo 2014 m. Europos Sąjungoje sukuriamas naujas Europos Sąjungos patentas. Europos Sąjungos patentas yra skirtingas nuo Europos patento. Šios dvi sistemos egzistuos ir patentai pagal jas galės būti išduodami lygiagrečiai. Pagrindinis Europos Sąjungos patento privalumas – šis patentas automatiškai galios 25 ES šalyse narėse (išskyrus Ispaniją ir Italiją). Europos
patentas automatiškai negaliojo. Jo įsigaliojimui reikėjo atlikti nacionalines išplėtimo procedūras tose valstybėse, kuriose buvo siekiama patento, taip pat išversti patentą į nacionalinę kalbą. Europos patentų sistema buvo priimta ne tik Europos Sąjungose narėse, tačiau taip pat kitose Europos valstybėse, pvz. Albanijoje, Serbijoje, Turkijoje.
Europos patentų sistema supaprastino procedūras, tačiau vis vien reikalavo atskirų paraiškų nacionalinėmis kalbomis padavimo kiekvienoje sistemos valstybėje, kurioje siekiama patentinės apsaugos. Nacionalinių paraiškų ir vertimų kaštai sudaro apie 80-90% visų kaštų susijusių su išradimo apsauga Europos patentu. Šie kaštai neretai viršydavo 50 000, o pavieniais atvejais net 100 000 litų, dėl ko Europos patentų sistema buvo nepatraukli ar net neprieinama išradėjams, ypač fiziniams asmenims ir smulkioms įmonėms.
Europos Sąjungos patentas efektyvumo vardan atsisako patentinės sistemos multikultūralizmo. Europos Sąjungos patento paraiškos ir procedūros bus vykdomos tik anglų, vokiečių ir prancūzų kalbomis. Patentųvertimo į kitas kalbas nebus. Be to, pareiškėjams ir patentų turėtojams reikės mokėti vieningus patentinius mokesčius (Europos patentų sistemoje mokesčiai buvo mokami kiekvienoje šalyje, kurioje išplėstas patentas, atskirai). Dar viena svarbi naujovė – vieningas patentų teismas (kompromiso vardan turintis net tris buveines – Paryžiuje, Miunchene ir Londone). Nacionaliniai teismai ginčųdėl Europos Sąjungos patentų spręsti nebegalės.
Ispanija ir Italija nesutiko su minėtų kalbų apribojimu Europos Sąjungos patentų sistemoje. Ispanija ypač aktyviai priešinosi tam, kad ispanų kalba netapo viena iš Europos Sąjungos patento kalbų, be to, jai nepavyko pasiekti įtakos vieningame patentų teisme. Europos Sąjungos patentųsistemos kritikai teigia, kad ši sistema diskriminuoja mažąsias Europos kalbas ir skatins jų atsisakyti ir kituose Europos Sąjungos reikaluose.
Verslui Europos Sąjungos patentų sistema yra ilgai lauktas patentų išdavimo supaprastinimas ir atpiginimas. Preliminariai Europos Sąjungos patentas kainuos apie 16 000 litų, t.y., ženkliai pigiau nei Europos patento įgijimas tose pačiose valstybėse. Atsisakius nacionalinių procedūrų ir vertimų, taip pat pagreitės teisinės apsaugos įgijimas. Aiškesnis ir paprastesnis taps mokesčių mokėjimas. Iš kitos pusės, Europos Sąjungos patentųsistema nutols nuo išradėjų mažose Europos Sąjungos valstybėse. Patentinė informacija nacionaline kalba taps neprieinama, patento gynimas taps sudėtingesnis ir žymiai brangesnis. Esama patentų sistema dažnai kritikuojama ne tik dėl patentų išdavimo brangumo, tačiau dėl ypač sudėtingo ir brangaus patento teisių gynimo. Vieningas patentų teismas eliminuos atskiras nacionalines teismines procedūras siekiant apginti pažeistas patento teises, tačiau procesas vieningame teisme neabejotinai bus keleriopai brangesnis ir sunkiau prieinamas patento turėtojams, ypač mažesnėse ES valstybėse, tarp jų Lietuvoje.
2012-07-16
Kolektyvinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo direktyvos projektas
M. Kiškis
Praeitą savaitę (2012 m. liepos 11 d.) Europos Komisija pristatė ilgai lauktą Kolektyvinio teisių administravimo (Collective management of copyright and related rights - CRM) direktyvos projektą.
Deja, silpną ir ribotą. Rinka (tiek vartotojai, tiek verslas, tiek patys autorių teisių turėtojai) laukė ambicingesnių sprendimų. Jų verkiant reikia.
Ši būsima direktyva turėtų (ir žadėjo) spręsti 2 problemas:
- Kolektyvinio administravimo asociacijų (ne)skaidrumą, (ne)atskaitingumą ir (ne)efektyvumą (norima atsisakyti skliaustų prieš šiuos epitetus);
- Sukurti vieningą autorių teisėmis ir gretutinėmis teisėmis saugomo turinio rinką (t.y., savotiškai per prievartą įgyvendinti Bendrosios rinkos idėją intelektinio turinio atžvilgiu, nes ji pati neveikia).
(2) problema sprendžiama dar ribočiau – tik teisių į muzikos kūrinius internete (online music rights) atžvilgiu. Visiškai neliečiamos kito elektroninio turinio (video, photo, etc.) licencijavimo problemos, o TV transliacijų ar įrašų platinimui internetu yra numatyta konkreti išimtis (direktyva vienareikšmiškai netaikoma). Neliečiami ir visi muzikos panaudojimai tradicinėse erdvėse, bet „per internetą“ (pvz., baras groja muziką iš interneto). Kad geriau suvokti reguliavimo ribotumą, verta paminėti, kad teisės į muzikos kūrinius internete pajamų prasme sudaro tik 2% nuo muzikos teisių turėtojų pajamų Europoje!
Teisių į muzikos kūrinius internete turėtojams (ar patiems autoriams, ar įrašų kompanijoms) leidžiama pasirinkti administravimo būdą, perduoti savo teises administruoti bet kuriai kolektyvinio administravimo organizacijai ES, arba administruoti patiems (su išlygomis). Deja, savarankiškas administravimas direktyvoje neišplėtotas. Teisių į muzikos kūrinius internete administravimas visai ES rinkai tampa privalomas, t.y., negalima perduoti teisių tik Lietuvai, ar tik Airijai, visais atvejais licencija bus visai ES. Kolektyvinio administravimo organizacijos, kurios negali techniškai užtikrinti administravimo (ir licencijų išdavimo) visoje ES, privalės savo repertuaro muzikos kūrinių teises internete perduoti administruoti kitai organizacijai, kuri gali užtikrinti administravimą visoje ES.
Direktyvos projekto siūlomas receptas dėl muzikos internete gali būti naudingas didelėms platformoms (kaip Apple Itunes), tačiau iš rinkos gali išstumti mažus lokalius žaidėjus (nes jiems licencijos gali pabrangti), t.y., tikėtina rinkos koncentracija. Ar tai bus naudinga patiems autorių teisių turėtojams labai sunku prognozuoti, iš vienos pusės tikėtina, kad pabrangus licencijoms jie gaus daugiau, iš kitos pusės – pinigus realiai gaus tik populiarieji, „kultūrinis“ nepopuliarusis turinys gali būti menkiau atlyginamas nei dabar, pinigai keliaus per dar daugiau tarpininkų, kurių kiekvienas atsirieks „už savo paslaugas“. Tarptautinio repertuaro (ne ES) muzikos teises tas gali pabranginti tiek, kad ES jos bus ženkliai brangesnės nei pvz. JAV (nors dabar legalių šaltinių išvis nėra). Manau, tai nepaskatins vartotojų atsisakyti „įprastų“ (t.y., neteisėtų) muzikos šaltinių.
2012-07-12
Restitucija dėl įsigytos nekokybiškos kompiuterių programos
M. Kiškis
Jeigu kompiuterių programos iš esmės prilygintos kompiuterių įrangai, ar tai reiškia, kad įsigijus nekokybišką kompiuterių programą galima restitucija (o ne nuostolių atlyginimas)?
Atsakymas į šį klausimą priminė seną diskusiją - ar savo teisine prigimtimi kompiuterių programos licencija yra paslauga, ar prekė? Europos Komisija ir Oracle (viena iš šalių) UsedSoft byloje argumentavo, kad kompiuterių programos savo prigimtimi yra artimos paslaugai (taip pat dažnai komplektuojamos kartu su aptaravimo paslaugomis), todėl joms netaikomas teisių išnaudojimo principas (paslaugoms jis netaikomas pagal Direktyvą 2001/29/EB) ir jos negali būti perleidžiamos panaudojus. ESTT tokią poziciją atmetė.
Nuostolių įrodinėjimas įsigijus nekokybišką kompiuterių programą yra ypatingai sudėtingas, todėl, mano nuomone, jeigu yra išreikštas reikalavimas taikyti restituciją ir jeigu yra įrodyta, kad įsigyta programa neatitinka sutartų reikalavimų (neatitinka specifikacijomis, neveikia pagal paskirtį ir pan.) ir šie neatitikimai nėra pašalinti per protingą laiką, tuomet restitucijai turėtų būti teiktina pirmenybė prieš nuostolių atlyginimą. Pagal UsedSoft sprendimą restitucija yra abiems pusėms mažesnės žalos sprendimas. Kompiuterių programų įgijėjas šiuo atveju išvengtų itin sudėtingo nuostolių įrodinėjimo, o kompiuterių programų pardavėjas (pvz., distributorius), įgytų teisę naudotą kompiuterių programą laisvai parduoti tretiesiems asmenims, kuriuos tenkins programos kokybė.
Priminsiu, UsedSoft sprendimas nustato, kad kompiuterių programų pardavimo ar perleidimo sutartiniai apribojimai yra neteisėti, t.y., naudojas gali parduoti „naudotą“ kompiuterių programą, net jeigu sutartyje jam tas uždrausta. Atitinkamai ir restitucijos sutartiniai apribojimai turėtų būti laikomi negaliojančiais. Be to, kompiuterių programų licencijų pardavimas neturi būti susaistytas ir su būtinybe (pareiga) sudaryti jų aptarnavimo sutartis – įsigyti „naudotą“ programą galima neįsigyjant aptarnavimo paslaugų (nesudarant aptarnavimo sutarčių).
Restitucija dėl įsigytos nekokybiškos kompiuterių programos
M. Kiškis
Jeigu kompiuterių programos iš esmės prilygintos kompiuterių įrangai, ar tai reiškia, kad įsigijus nekokybišką kompiuterių programą galima restitucija (o ne nuostolių atlyginimas)?
Atsakymas į šį klausimą priminė seną diskusiją - ar savo teisine prigimtimi kompiuterių programos licencija yra paslauga, ar prekė? Europos Komisija ir Oracle (viena iš šalių) UsedSoft byloje argumentavo, kad kompiuterių programos savo prigimtimi yra artimos paslaugai (taip pat dažnai komplektuojamos kartu su aptaravimo paslaugomis), todėl joms netaikomas teisių išnaudojimo principas (paslaugoms jis netaikomas pagal Direktyvą 2001/29/EB) ir jos negali būti perleidžiamos panaudojus. ESTT tokią poziciją atmetė.
Nuostolių įrodinėjimas įsigijus nekokybišką kompiuterių programą yra ypatingai sudėtingas, todėl, mano nuomone, jeigu yra išreikštas reikalavimas taikyti restituciją ir jeigu yra įrodyta, kad įsigyta programa neatitinka sutartų reikalavimų (neatitinka specifikacijomis, neveikia pagal paskirtį ir pan.) ir šie neatitikimai nėra pašalinti per protingą laiką, tuomet restitucijai turėtų būti teiktina pirmenybė prieš nuostolių atlyginimą. Pagal UsedSoft sprendimą restitucija yra abiems pusėms mažesnės žalos sprendimas. Kompiuterių programų įgijėjas šiuo atveju išvengtų itin sudėtingo nuostolių įrodinėjimo, o kompiuterių programų pardavėjas (pvz., distributorius), įgytų teisę naudotą kompiuterių programą laisvai parduoti tretiesiems asmenims, kuriuos tenkins programos kokybė.
Priminsiu, UsedSoft sprendimas nustato, kad kompiuterių programų pardavimo ar perleidimo sutartiniai apribojimai yra neteisėti, t.y., naudojas gali parduoti „naudotą“ kompiuterių programą, net jeigu sutartyje jam tas uždrausta. Atitinkamai ir restitucijos sutartiniai apribojimai turėtų būti laikomi negaliojančiais. Be to, kompiuterių programų licencijų pardavimas neturi būti susaistytas ir su būtinybe (pareiga) sudaryti jų aptarnavimo sutartis – įsigyti „naudotą“ programą galima neįsigyjant aptarnavimo paslaugų (nesudarant aptarnavimo sutarčių).
2012-07-10
Laikmenų ir įrangos mokesčiai - sveikas, šešėli?
M. Kiškis
Prieš nepilną mėnesį (birželio 13 d.) Vyriausybė galutinai palaimino visų informacijos laikmenų ir įrangos apmokestinimą Lietuvoje, iš esmės nesigilindama į šių sprendimų pasekmes. Laikmenų ir įrangos mokesčių rinkėjai suskubo žadėti kokybiškos kultūros proveržį Lietuvoje. Deja, kultūros kokybė ir jos finansavimas istoriškai yra nesusiję, o jei susiję, tai atvirkščiai proporcingai – t.y., kuo daugiau pinigų, tuo abejotinesnė kultūros kokybė. Nesenas pavyzdys – liūdnai pagarsėjęs VEKSas.
Visgi noriu atkreipti dėmesį į didesnę laikmenų ir įrangos mokesčių problemą Lietuvoje. Priimti teisės aktai iš esmės atveria rinką šešėliui. Juose nėra saugiklių, kurie apsaugotų nuo mokesčių nedeklaravimo ir nemokėjimo. Be to, norime to ar ne, informacijos, jos laikmenų ir įrangos rinka yra globali.
Apmokestindama visas informacijos laikmenas ir įrangą Lietuva tapo regiono „lydere“. Latvijoje, Estijoje ar Lenkijoje ta pati įranga ir dalis laikmenų neapmokestinamos ar apmokestinamos mažiau, ir jau šiuo metu yra pigesnės. Tautiečių pamėgtose Anglijoje, Airijoje ir Norvegijoje jokie laikmenų ir įrangos mokesčiai yra išvis netaikomi, o nacionalinė kultūra kaip nebūtų keista nebankrutuoja. Nesunku nuspėti, jog dažnas pilietis rinksis pigesnę prekę iš užsienio, nei Lietuvoje. Net nebūtina keliauti – informacijos laikmenas ir įrangą galima lengviau ir pigiau iš užsienio įsigyti internetu, o jų transportavimas yra kur kas pigesnis nei, pavyzdžiui, sauskelnių, kurias mūsų tautiečiai sėkmingai gabena iš kitų ES šalių. Kiek dėl to prarasime mokesčių ir darbo vietų Lietuvoje, niekas neskaičiavo. O sąžiningam mokėtojui dar gresia ir penkiaženklė mokesčių administracinė našta, kurią paskaičiavo pati LR Kultūros ministerija.
Nei valstybė, nei autorių ir atlikėjų organizacijos neturi ir nenumatė jokių įrankių kovai su šešėliu – laikmenų ir įrangos pardavėjais, kurie pardavimų nedeklaruos ir mokesčių nemokės. Už tai net nėra numatyta jokių sankcijų! Tikėtina, nemokės ne tik įrangos ir laikmenų mokesčių, bet taip pat PVM ir kitų mokesčių.
Mokesčių tvarkose akis bado spragos – pvz., subjektas įsigijęs prekę Latvijoje ir atsivežęs ją naudoti į Lietuvą jokių mokesčių mokėti neprivalo, nes pardavimas teisiniu požiūriu įvyko ne Lietuvoje. Manau visi supranta, kad tai iš esmės yra sąskaitų apsikeitimo klausimas, o ne realaus pardavimo ir vežiojimo klausimas…
Užsienyje atlikti tyrimai rodo, kad šešėlinė laikmenų ir įrangos prekyba auga dvigubai sparčiau lyginant su laikmenų ir įrangos mokesčių našta. Net tokiose valstybėse kaip Vokietija ar Prancūzija į kurias lygiuotasi nustatant mokesčių tarifus ir objektus, šešėlinė ir pilkoji (t.y., iš mokesčių netaikančių šalių, pvz., Liuksemburgo, vykdoma) prekyba sudaro apie 1/3 visų laikmenų ir įrangos pardavimų! Manau šia prasme tautiečiai tikrai ne kvailesni už vokiečius ar prancūzus.
Laikmenų ir įrangos mokesčiai - sveikas, šešėli?
M. Kiškis
Prieš nepilną mėnesį (birželio 13 d.) Vyriausybė galutinai palaimino visų informacijos laikmenų ir įrangos apmokestinimą Lietuvoje, iš esmės nesigilindama į šių sprendimų pasekmes. Laikmenų ir įrangos mokesčių rinkėjai suskubo žadėti kokybiškos kultūros proveržį Lietuvoje. Deja, kultūros kokybė ir jos finansavimas istoriškai yra nesusiję, o jei susiję, tai atvirkščiai proporcingai – t.y., kuo daugiau pinigų, tuo abejotinesnė kultūros kokybė. Nesenas pavyzdys – liūdnai pagarsėjęs VEKSas.
Visgi noriu atkreipti dėmesį į didesnę laikmenų ir įrangos mokesčių problemą Lietuvoje. Priimti teisės aktai iš esmės atveria rinką šešėliui. Juose nėra saugiklių, kurie apsaugotų nuo mokesčių nedeklaravimo ir nemokėjimo. Be to, norime to ar ne, informacijos, jos laikmenų ir įrangos rinka yra globali.
Apmokestindama visas informacijos laikmenas ir įrangą Lietuva tapo regiono „lydere“. Latvijoje, Estijoje ar Lenkijoje ta pati įranga ir dalis laikmenų neapmokestinamos ar apmokestinamos mažiau, ir jau šiuo metu yra pigesnės. Tautiečių pamėgtose Anglijoje, Airijoje ir Norvegijoje jokie laikmenų ir įrangos mokesčiai yra išvis netaikomi, o nacionalinė kultūra kaip nebūtų keista nebankrutuoja. Nesunku nuspėti, jog dažnas pilietis rinksis pigesnę prekę iš užsienio, nei Lietuvoje. Net nebūtina keliauti – informacijos laikmenas ir įrangą galima lengviau ir pigiau iš užsienio įsigyti internetu, o jų transportavimas yra kur kas pigesnis nei, pavyzdžiui, sauskelnių, kurias mūsų tautiečiai sėkmingai gabena iš kitų ES šalių. Kiek dėl to prarasime mokesčių ir darbo vietų Lietuvoje, niekas neskaičiavo. O sąžiningam mokėtojui dar gresia ir penkiaženklė mokesčių administracinė našta, kurią paskaičiavo pati LR Kultūros ministerija.
Nei valstybė, nei autorių ir atlikėjų organizacijos neturi ir nenumatė jokių įrankių kovai su šešėliu – laikmenų ir įrangos pardavėjais, kurie pardavimų nedeklaruos ir mokesčių nemokės. Už tai net nėra numatyta jokių sankcijų! Tikėtina, nemokės ne tik įrangos ir laikmenų mokesčių, bet taip pat PVM ir kitų mokesčių.
Mokesčių tvarkose akis bado spragos – pvz., subjektas įsigijęs prekę Latvijoje ir atsivežęs ją naudoti į Lietuvą jokių mokesčių mokėti neprivalo, nes pardavimas teisiniu požiūriu įvyko ne Lietuvoje. Manau visi supranta, kad tai iš esmės yra sąskaitų apsikeitimo klausimas, o ne realaus pardavimo ir vežiojimo klausimas…
Užsienyje atlikti tyrimai rodo, kad šešėlinė laikmenų ir įrangos prekyba auga dvigubai sparčiau lyginant su laikmenų ir įrangos mokesčių našta. Net tokiose valstybėse kaip Vokietija ar Prancūzija į kurias lygiuotasi nustatant mokesčių tarifus ir objektus, šešėlinė ir pilkoji (t.y., iš mokesčių netaikančių šalių, pvz., Liuksemburgo, vykdoma) prekyba sudaro apie 1/3 visų laikmenų ir įrangos pardavimų! Manau šia prasme tautiečiai tikrai ne kvailesni už vokiečius ar prancūzus.
2012-07-04
Nepriklausomybės nuo Acta diena
M. Kiškis
Šiandiena, t.y., liepos 4 d., yra ypatinga ne tik tuo, kad šiandien yra JAV nepriklausomybės diena, tačiau šiandien Europos Parlamentas pirmą kartą ES istorijoje atmetė tarptautinės teisės aktą visiems žinimą kaip ACTA (Anti-Counterfeiting Trade Agreement), kurį visomis išgalėmis palaikė Europos Komisija. ES piliečiai pasiekie šiokią tokią nepriklausomybę nuo Europos Komisijos biurokratų! Iš esmės tai reiškia ACTA pabaigą Europoje, nors neabejoju, kad ACTA feniksas dar bus gaivinamas kitomis formomis. Beje, Lietuvos atstovai Europos Parlamente dėl ACTA balsavo nevieningai - konservatoriai nebalsavo prieš, o tik susilaikė. kam įdomu, balsavimo rezultatus galite rasti čia (žr. balsavimą 7 klausimu).
Kita įdomi naujiena, susijusi su technologijų teise yra šiandien paskelbtas ES Teisingumo teismo sprendimas (priimtas 2012 m. liepos 3 d.) UsedSoft (UsedSoft GmbH v Oracle International Corp) byloje C‑128/11.
ESTT išaiškino, kad teisėtai įsigytos kompiuterių programų licencijos gali būti laisvai parduodamos antrinėje civilinėje apyvartoje. Išaiškintos Direktyvos 2009/24/EB (t.y., Direktyvos 91/250/EEB su pakeitimais) nuostatos, kurios tokios teisės tieisogiai nenumatė. Tiek vartotojas fizinis asmuo, tiek verslininkas galės laisvai paerduoti jam nereikalingų kompiuterių programų licencijas, jeigu jam pačiam nelieka galimybės naudotis tokia programa. Tas ypač aktualu verslininkams, kurie nutraukia veiklą, turėdami brangias verslo valdymo programų licencijas. Skaityti daugiau
Nepriklausomybės nuo Acta diena
M. Kiškis
Šiandiena, t.y., liepos 4 d., yra ypatinga ne tik tuo, kad šiandien yra JAV nepriklausomybės diena, tačiau šiandien Europos Parlamentas pirmą kartą ES istorijoje atmetė tarptautinės teisės aktą visiems žinimą kaip ACTA (Anti-Counterfeiting Trade Agreement), kurį visomis išgalėmis palaikė Europos Komisija. ES piliečiai pasiekie šiokią tokią nepriklausomybę nuo Europos Komisijos biurokratų! Iš esmės tai reiškia ACTA pabaigą Europoje, nors neabejoju, kad ACTA feniksas dar bus gaivinamas kitomis formomis. Beje, Lietuvos atstovai Europos Parlamente dėl ACTA balsavo nevieningai - konservatoriai nebalsavo prieš, o tik susilaikė. kam įdomu, balsavimo rezultatus galite rasti čia (žr. balsavimą 7 klausimu).
Kita įdomi naujiena, susijusi su technologijų teise yra šiandien paskelbtas ES Teisingumo teismo sprendimas (priimtas 2012 m. liepos 3 d.) UsedSoft (UsedSoft GmbH v Oracle International Corp) byloje C‑128/11.
ESTT išaiškino, kad teisėtai įsigytos kompiuterių programų licencijos gali būti laisvai parduodamos antrinėje civilinėje apyvartoje. Išaiškintos Direktyvos 2009/24/EB (t.y., Direktyvos 91/250/EEB su pakeitimais) nuostatos, kurios tokios teisės tieisogiai nenumatė. Tiek vartotojas fizinis asmuo, tiek verslininkas galės laisvai paerduoti jam nereikalingų kompiuterių programų licencijas, jeigu jam pačiam nelieka galimybės naudotis tokia programa. Tas ypač aktualu verslininkams, kurie nutraukia veiklą, turėdami brangias verslo valdymo programų licencijas. Skaityti daugiau
2012-06-20
Parama išradimams ir dizainams apsaugoti
Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra kviečia teikti paraiškas pramoninės nuosavybės teisių apsaugos projektams finansuoti. Remiamas išradimų patentavimas ir dizaino registravimas, gali būti apmokėtos tiek Europos patento arba patento, išduoto tarptautinės patento paraiškos pagrindu, gavimo išlaidos, taip pat išlaidos, susijusios su Bendrijos dizaino arba tarptautinės dizaino registracijos liudijimo gavimu.
Galimi pareiškėjai – įmonės, mokslo ir studijų institucijos. Pagal kvietimą bus apmokėta iki 95 proc. projekto tinkamų išlaidų. Didžiausias galimas paramos, teikiamos vienam išradimui patentuoti arba dizainui registruoti, dydis – 100 tūkst. Lt.
Galutinis paraiškų pateikimo terminas – 2012 m. spalio 25 d. 16 val.
Daugiau informacijos: http://www.mita.lt/lt/inovacijos/pramonine-nuosavybe/kvietimai/
Parama išradimams ir dizainams apsaugoti
Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra kviečia teikti paraiškas pramoninės nuosavybės teisių apsaugos projektams finansuoti. Remiamas išradimų patentavimas ir dizaino registravimas, gali būti apmokėtos tiek Europos patento arba patento, išduoto tarptautinės patento paraiškos pagrindu, gavimo išlaidos, taip pat išlaidos, susijusios su Bendrijos dizaino arba tarptautinės dizaino registracijos liudijimo gavimu.
Galimi pareiškėjai – įmonės, mokslo ir studijų institucijos. Pagal kvietimą bus apmokėta iki 95 proc. projekto tinkamų išlaidų. Didžiausias galimas paramos, teikiamos vienam išradimui patentuoti arba dizainui registruoti, dydis – 100 tūkst. Lt.
Galutinis paraiškų pateikimo terminas – 2012 m. spalio 25 d. 16 val.
Daugiau informacijos: http://www.mita.lt/lt/inovacijos/pramonine-nuosavybe/kvietimai/
2012-06-13
Europos intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų observatorijos veikla
Europos Sąjungos Vidaus rinkos derinimo tarnyba paskelbė viešą konsultaciją, skirtą sužinoti suinteresuotų šalių nuomonę apie intelektinės nuosavybės apsaugos problematiką bei surinkti pasiūlymus dėl Europos intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų observatorijos veiklos. Pasiūlymai, klausimai ir pastebėjimai yra laukiami iki liepos 6 d. el. pašto adresu observatory@oami.europa.eu.
Observatorija veikia nuo 2009 metų. Jos tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į intelektinės nuosavybės aktualijas, pagerinti informacijos kokybę ir skleisti statistiką apie prekių klastojimą ir piratavimą Europos Sąjungoje. Observatorija kaupia kontaktinius duomenis suinteresuotų privačių ir viešų asmenų ir trečiųjų šalių, vykdančių veiklą intelektinės nuosavybės apsaugos srityje.
Observatorija atlieka mokslinius tyrimus, organizuoja mokymus, rengia diskusija. Visa tai atliekama siekiant skatinti observatorijos kontaktinių duomenų bazėje esančius asmenis bendradarbiauti, o taip pat įgyvendinant informacinių sistemų, skirtų intelektinei nuosavybei, kūrimą ir dalijimąsi gerąja praktika.
Daugiau apie Europos intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų observatoriją.
Europos intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų observatorijos veikla
Europos Sąjungos Vidaus rinkos derinimo tarnyba paskelbė viešą konsultaciją, skirtą sužinoti suinteresuotų šalių nuomonę apie intelektinės nuosavybės apsaugos problematiką bei surinkti pasiūlymus dėl Europos intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų observatorijos veiklos. Pasiūlymai, klausimai ir pastebėjimai yra laukiami iki liepos 6 d. el. pašto adresu observatory@oami.europa.eu.
Observatorija veikia nuo 2009 metų. Jos tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į intelektinės nuosavybės aktualijas, pagerinti informacijos kokybę ir skleisti statistiką apie prekių klastojimą ir piratavimą Europos Sąjungoje. Observatorija kaupia kontaktinius duomenis suinteresuotų privačių ir viešų asmenų ir trečiųjų šalių, vykdančių veiklą intelektinės nuosavybės apsaugos srityje.
Observatorija atlieka mokslinius tyrimus, organizuoja mokymus, rengia diskusija. Visa tai atliekama siekiant skatinti observatorijos kontaktinių duomenų bazėje esančius asmenis bendradarbiauti, o taip pat įgyvendinant informacinių sistemų, skirtų intelektinei nuosavybei, kūrimą ir dalijimąsi gerąja praktika.
Daugiau apie Europos intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų observatoriją.
2012-05-31
Europos Komisijos parama naujiems aplinkos problemų sprendimams
2012 gegužės 8d. Europos komisija paskelbė kvietimą ekologinių inovacijų projektų teikimui. Jiem numatoma skirti 34,8 mln. eurų. Paraiškos naujoviškų aplinkos problemų sprendimų finansavimui priimamos iš įmonių visoje Europoje. Iki 2012 rugsėjo 6 d. bus priimamos paraiškos dėl ekologiniu požiūriu naujų prekių, paslaugų, technologijų ir procesų, kurie nesukelia neigiamo poveikio aplinkai arba jį sumažina, optimaliai panaudojant turimus išteklius. Paramą planuojama skirti 50 projektų. Atrinktiems projektams bus pasiūlyta padengti iki pusės visų projekto išlaidų.
Praėjusių 4 metų laikotarpiu Konkurencingumo ir inovacijų programos ekologinių inovacijų priemonės dėka daugiau nei 100 aplinkai palankių produktų pateko į rinką. Pasinaudoti šia paramos forma ypač raginamos mažos ir vidutinės įmonės, sukūrusios, aplinkai palankius gaminius, paslaugas, technologijas ar procesus, kurie rinkoje dar nėra įsitvirtinę.
Šių metų kvietimo teikti pasiūlymus prioritetai:
§ medžiagų perdirbimas;
§ vanduo;
§ aplinkos požiūriu tvarūs statybos produktai;
§ „žaliasis“ verslas;
§ maisto ir gėrimų sektorius.
Pagal praėjusiais metais skelbtą kvietimą rengiamasi pradėti apie 50 naujų projektų, o 140 projektų šiuo metu vykdoma. Vykdomų projektų pavyzdžiai: senų išmestų televizorių perdirbimas į plyteles, nauji atliekų rūšiavimo mechanizmai, naujoviškos ekologiškos pieno pakuotės, naujos tekstilės perdirbimo technologijos ir kt.
Platesnė informacija apie Konkurencingumo ir inovacijų bendrosios programos ekologinių inovacijų priemonę rasite adresu: http://ec.europa.eu/ecoinnovation
Sėkmingų projektų pavyzdžiai:
Televizorių perdirbimas į plyteles – “Glass plus”: http://www.glassplus.eu/eco-innovation-en.aspx
Nauji atliekų rūšiavimų mechanizmai – “Saturn”: http://www.saturn.rwth-aachen.de/
Ekologiškos pieno pakuotės – “Greenbottle”: http://cip.greenbottle.com/
Nauja tekstilės perdirbimo technologija –“Textiles for Textiles (T4T)”: http://www.textiles4textiles.eu/
Europos Komisijos parama naujiems aplinkos problemų sprendimams
2012 gegužės 8d. Europos komisija paskelbė kvietimą ekologinių inovacijų projektų teikimui. Jiem numatoma skirti 34,8 mln. eurų. Paraiškos naujoviškų aplinkos problemų sprendimų finansavimui priimamos iš įmonių visoje Europoje. Iki 2012 rugsėjo 6 d. bus priimamos paraiškos dėl ekologiniu požiūriu naujų prekių, paslaugų, technologijų ir procesų, kurie nesukelia neigiamo poveikio aplinkai arba jį sumažina, optimaliai panaudojant turimus išteklius. Paramą planuojama skirti 50 projektų. Atrinktiems projektams bus pasiūlyta padengti iki pusės visų projekto išlaidų.
Praėjusių 4 metų laikotarpiu Konkurencingumo ir inovacijų programos ekologinių inovacijų priemonės dėka daugiau nei 100 aplinkai palankių produktų pateko į rinką. Pasinaudoti šia paramos forma ypač raginamos mažos ir vidutinės įmonės, sukūrusios, aplinkai palankius gaminius, paslaugas, technologijas ar procesus, kurie rinkoje dar nėra įsitvirtinę.
Šių metų kvietimo teikti pasiūlymus prioritetai:
§ medžiagų perdirbimas;
§ vanduo;
§ aplinkos požiūriu tvarūs statybos produktai;
§ „žaliasis“ verslas;
§ maisto ir gėrimų sektorius.
Pagal praėjusiais metais skelbtą kvietimą rengiamasi pradėti apie 50 naujų projektų, o 140 projektų šiuo metu vykdoma. Vykdomų projektų pavyzdžiai: senų išmestų televizorių perdirbimas į plyteles, nauji atliekų rūšiavimo mechanizmai, naujoviškos ekologiškos pieno pakuotės, naujos tekstilės perdirbimo technologijos ir kt.
Platesnė informacija apie Konkurencingumo ir inovacijų bendrosios programos ekologinių inovacijų priemonę rasite adresu: http://ec.europa.eu/ecoinnovation
Sėkmingų projektų pavyzdžiai:
Televizorių perdirbimas į plyteles – “Glass plus”: http://www.glassplus.eu/eco-innovation-en.aspx
Nauji atliekų rūšiavimų mechanizmai – “Saturn”: http://www.saturn.rwth-aachen.de/
Ekologiškos pieno pakuotės – “Greenbottle”: http://cip.greenbottle.com/
Nauja tekstilės perdirbimo technologija –“Textiles for Textiles (T4T)”: http://www.textiles4textiles.eu/
2012-05-23
Lietuva pagal informacinių technologijų naudojimą - 31-oji pasaulyje
Pasaulio ekonomikos forumo paskelbtoje Pasaulio informacinių technologijų ataskaitoje Lietuva pagal Įtinklinto pasirengimo indeksą (angl. Networked Readiness Index arba NRI), atskleidžiantį informacinių technologijų naudojimą, šiemet užima 31-ąją vietą tarp 142 vertintų pasaulio valstybių, ir 14-ąją - tarp Europos Sąjungos šalių. Per pastaruosius metus Lietuva šiame sąraše pakilo net per 11 pozicijų - 2011 m. Lietuva užėmė 42-ąją vietą tarp 138 pasaulio valstybių. NRI skaičiuojamas pagal 53 rodiklius, suskirstytus į 10 sričių: verslo ir inovacijų aplinka, politinė ir reguliavimo aplinka, infrastruktūra ir elektroninis turinys, prieinamumas, įgūdžiai, verslo naudojimasis, individualus naudojimasis, valdžios naudojimasis, ekonominis poveikis ir socialinis poveikis.Didžiausią pažangą, palyginti su praėjusiais metais, Lietuva padarė infrastruktūros ir skaitmeninio turinio bei socialinio ir ekonominio poveikio srityse: Lietuva pagal judriojo ryšio tinklo aprėptį užima 1-ąją, o pagal suaugusiųjų raštingumo lygį - 4-ąją vietą pasaulyje.
Pirmąją vietą pasaulyje pagal NRI užima Švedija. Ši valstybė pagal Įtinklinto pasirengimo indeksą pirmauja trečius metus iš eilės. Antroje vietoje - Singapūras, trečioje - Suomija. Toliau dešimtuke išsidėsčiusios Danija, Šveicarija, Olandija, Norvegija, Jungtinės Amerikos Valstijos, Kanada ir Didžioji Britanija.
2012-05-21
Lietuvos įmonės pageidauja geresnės darbuotojų mokymų kokybės
2012 m. balandį Baltijos inovacijų, verslumo ir komunikacijų tyrimų institutas atliko tyrimą, kurio tikslas – įvertinti valstybinio ir privataus sektorių darbuotojų mokymų kokybę.
Daugelis apklaustų įstaigų ir įmonių atstovų pripažino, kad šiuo metu jų organizacijose mokymų skaičius yra sumažėjęs dėl dviejų priežasčių. Pirmoji – dar vis sudėtinga ekonominė situacija, kuri lemia tai, kad neprioritetiniai darbuotojų mokymai yra nukeliami „geresniems laikams“. Mokymų sumažėjimas taupymo sumetimais ypač pasireiškia Lietuvos savivaldybėse, kurios skiria mažiau nei 1 proc. darbuotojų darbo užmokesčio fondo lėšų per metus darbuotojų kvalifikacijos kėlimui. Antroji priežastis – „persisotinimas“ ES struktūrinių fondų lėšomis organizuotais mokymais. Nemaža dalis valstybinių ir verslo įmonių už ES skirtas lėšas pastaraisiais metais darbuotojus mokė kompiuterinio raštingumo, klientų aptarnavimo, anglų kalbos ir kitų populiarių kompetencijų. Šiuo metu šios temos nebėra paklausios darbuotojų tarpe.
Tyrimas atskleidė, kad biudžetinės įstaigos vieno darbuotojo mokymams vidutiniškai skiria 200 Lt arba ne daugiau nei 500 litų per metus. Verslo įmonės nurodė, kad būtiniems mokymams jos yra pasirengusios skirti kiek daugiau - 500-1000 Lt vieno darbuotojo mokymams per metus
Tyrimo rezultatai atskleidė reikšmingus mokymo paslaugų trūkumus. Dažniausiai minimas mokymų trūkumas yra mokymų turinio neatitikimas kliento poreikiams. Pagrindiniai šio trūkumo bruožai: teorinės (bendros) informacijos perteklius, praktikos užsiėmimų ir praktinės informacijos trūkumas bei mokymų turinio neatitikimas kliento darbo specifikai. Kitas svarbus mokymų elementas, kuriuo dažnai yra nepatenkinti mokymuose dalyvavę asmenys, – lektorių kompetencija. Tyrimas parodė, kad mokymų dalyvių nepasitenkinimą kelia lektorių nepasiruošimas atsakyti į su kliento darbo specifika susijusius klausimus, neprofesionalus elgesys.
Pastebėta, kad įmonės rečiau susiduria su prastos kokybės mokymais, nes atlieka griežtą ir išsamią mokymo paslaugų tiekėjo atranką, siekdamos išsiaiškinti būsimų mokymų turinį ir mokymų lektorių kompetencijas.
Tyrime dalyvavusių įmonių ir įstaigų darbuotojai teigia, kad gerinant mokymų kokybę ir jų patrauklumą potencialiems klientams, būtina tobulinti mokymų turinį: sumažinti teorinės informacijos kiekį ir ją sukonkretinti, pasiūlyti daugiau tikslinių praktinių užsiėmimų, simuliacijų, gerosios praktikos pavyzdžių ne tik užsienio, bet ir Lietuvos. Dalyviai pageidautų dalį teorinės medžiagos gauti prieš mokymus, kad galėtų su ja susipažinti iš anksto ir tam nebūtų gaištamas seminaro laikas. Respondentai pabrėžė, kad dažnai mokymų kaina neatitinka kokybės. Būtina tobulinti lektorių kompetenciją, taip pat mokymo paslaugų tiekėjas turėtų didesnį dėmesį skirti pasiruošimui ir susipažinimui su konkrečios įstaigos ar įmonės veiklos specifika.
Lietuvos įmonės pageidauja geresnės darbuotojų mokymų kokybės
2012 m. balandį Baltijos inovacijų, verslumo ir komunikacijų tyrimų institutas atliko tyrimą, kurio tikslas – įvertinti valstybinio ir privataus sektorių darbuotojų mokymų kokybę.
Daugelis apklaustų įstaigų ir įmonių atstovų pripažino, kad šiuo metu jų organizacijose mokymų skaičius yra sumažėjęs dėl dviejų priežasčių. Pirmoji – dar vis sudėtinga ekonominė situacija, kuri lemia tai, kad neprioritetiniai darbuotojų mokymai yra nukeliami „geresniems laikams“. Mokymų sumažėjimas taupymo sumetimais ypač pasireiškia Lietuvos savivaldybėse, kurios skiria mažiau nei 1 proc. darbuotojų darbo užmokesčio fondo lėšų per metus darbuotojų kvalifikacijos kėlimui. Antroji priežastis – „persisotinimas“ ES struktūrinių fondų lėšomis organizuotais mokymais. Nemaža dalis valstybinių ir verslo įmonių už ES skirtas lėšas pastaraisiais metais darbuotojus mokė kompiuterinio raštingumo, klientų aptarnavimo, anglų kalbos ir kitų populiarių kompetencijų. Šiuo metu šios temos nebėra paklausios darbuotojų tarpe.
Tyrimas atskleidė, kad biudžetinės įstaigos vieno darbuotojo mokymams vidutiniškai skiria 200 Lt arba ne daugiau nei 500 litų per metus. Verslo įmonės nurodė, kad būtiniems mokymams jos yra pasirengusios skirti kiek daugiau - 500-1000 Lt vieno darbuotojo mokymams per metus
Tyrimo rezultatai atskleidė reikšmingus mokymo paslaugų trūkumus. Dažniausiai minimas mokymų trūkumas yra mokymų turinio neatitikimas kliento poreikiams. Pagrindiniai šio trūkumo bruožai: teorinės (bendros) informacijos perteklius, praktikos užsiėmimų ir praktinės informacijos trūkumas bei mokymų turinio neatitikimas kliento darbo specifikai. Kitas svarbus mokymų elementas, kuriuo dažnai yra nepatenkinti mokymuose dalyvavę asmenys, – lektorių kompetencija. Tyrimas parodė, kad mokymų dalyvių nepasitenkinimą kelia lektorių nepasiruošimas atsakyti į su kliento darbo specifika susijusius klausimus, neprofesionalus elgesys.
Pastebėta, kad įmonės rečiau susiduria su prastos kokybės mokymais, nes atlieka griežtą ir išsamią mokymo paslaugų tiekėjo atranką, siekdamos išsiaiškinti būsimų mokymų turinį ir mokymų lektorių kompetencijas.
Tyrime dalyvavusių įmonių ir įstaigų darbuotojai teigia, kad gerinant mokymų kokybę ir jų patrauklumą potencialiems klientams, būtina tobulinti mokymų turinį: sumažinti teorinės informacijos kiekį ir ją sukonkretinti, pasiūlyti daugiau tikslinių praktinių užsiėmimų, simuliacijų, gerosios praktikos pavyzdžių ne tik užsienio, bet ir Lietuvos. Dalyviai pageidautų dalį teorinės medžiagos gauti prieš mokymus, kad galėtų su ja susipažinti iš anksto ir tam nebūtų gaištamas seminaro laikas. Respondentai pabrėžė, kad dažnai mokymų kaina neatitinka kokybės. Būtina tobulinti lektorių kompetenciją, taip pat mokymo paslaugų tiekėjas turėtų didesnį dėmesį skirti pasiruošimui ir susipažinimui su konkrečios įstaigos ar įmonės veiklos specifika.
2012-04-12
Konferencija „Intelektinės nuosavybės apsauga: 20 metų pasaulinėje intelektinės nuosavybės organizacijoje“
Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras kartu su Pasauline intelektinės nuosavybės organizacija (WIPO) 2012 m. balandžio 27 d. kviečia į nacionalinę konferenciją „Intelektinės nuosavybės apsauga: 20 metų pasaulinėje intelektinės nuosavybės organizacijoje“, kuri vyks viešbučio „Best Western Vilnius“ (Konstitucijos pr. 14, Vilnius) konferencijų salėje.
Konferencijos tikslas - apžvelgti Lietuvos Respublikos narystės WIPO rezultatus, įvertinti nacionalinės intelektinės nuosavybės teisės raidą ir tarptautinių WIPO sutarčių, prie kurių Lietuva prisijungė per 20 metų laikotarpį, įtaką nacionalinei teisinei sistemai.
Konferencijoje bus pristatomos pramoninės nuosavybės apsaugos sistemos ateities perspektyvos, autorių teisių apsaugos situacija Lietuvoje bei kalbama apie narystę WIPO privataus verslo požiūriu. Renginio metu bus pristatytos dvi studijos: "Dėl vieningo Europoje patentų teismo poveikio nacionalinei teismų sistemai", kurios tikslas įvertinti susitarimo dėl vieningo patentų teismo institutų suderinamumą su Lietuvos Respublikos nacionaline teise ir konstitucingumo problemas; pateikti pasiūlymus dėl susitarimo įgyvendinimo Lietuvos teisėje, ir studija apie autorių teisių ir gretutinių teisių reglamentavimo indėlį į Lietuvos ekonomiką.
Konferencijos metu bus įteiktas WIPO apdovanojimas geriausiam Jaunajam išradėjui.
Konferencija skirta intelektinės nuosavybės specialistams, mokslo ir studijų institucijoms, verslo atstovams, patentiniams patikėtiniams, kūrėjams bei kitiems besidomintiems intelektinės nuosavybės apsauga.
Konferencija „Intelektinės nuosavybės apsauga: 20 metų pasaulinėje intelektinės nuosavybės organizacijoje“
Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras kartu su Pasauline intelektinės nuosavybės organizacija (WIPO) 2012 m. balandžio 27 d. kviečia į nacionalinę konferenciją „Intelektinės nuosavybės apsauga: 20 metų pasaulinėje intelektinės nuosavybės organizacijoje“, kuri vyks viešbučio „Best Western Vilnius“ (Konstitucijos pr. 14, Vilnius) konferencijų salėje.
Konferencijos tikslas - apžvelgti Lietuvos Respublikos narystės WIPO rezultatus, įvertinti nacionalinės intelektinės nuosavybės teisės raidą ir tarptautinių WIPO sutarčių, prie kurių Lietuva prisijungė per 20 metų laikotarpį, įtaką nacionalinei teisinei sistemai.
Konferencijoje bus pristatomos pramoninės nuosavybės apsaugos sistemos ateities perspektyvos, autorių teisių apsaugos situacija Lietuvoje bei kalbama apie narystę WIPO privataus verslo požiūriu. Renginio metu bus pristatytos dvi studijos: "Dėl vieningo Europoje patentų teismo poveikio nacionalinei teismų sistemai", kurios tikslas įvertinti susitarimo dėl vieningo patentų teismo institutų suderinamumą su Lietuvos Respublikos nacionaline teise ir konstitucingumo problemas; pateikti pasiūlymus dėl susitarimo įgyvendinimo Lietuvos teisėje, ir studija apie autorių teisių ir gretutinių teisių reglamentavimo indėlį į Lietuvos ekonomiką.
Konferencijos metu bus įteiktas WIPO apdovanojimas geriausiam Jaunajam išradėjui.
Konferencija skirta intelektinės nuosavybės specialistams, mokslo ir studijų institucijoms, verslo atstovams, patentiniams patikėtiniams, kūrėjams bei kitiems besidomintiems intelektinės nuosavybės apsauga.
2012-04-02
Valstybinis patentų biuras išleido mokomąją knygą apie išradimus ir patentus
Valstybinio patentų biuro iniciatyva ir bendradarbiaujant su Europos patentų tarnyba (EPT) lietuvių kalba išleista EPT parengta mokomoji medžiaga apie išradimus ir patentus.
Leidinyje pateikiama informacija apie išradimus, patentavimo procedūras ir patentų vaidmenį visuomenėje. Šią mokymo priemonę sudaro pristatymo medžiaga skaidrių formatu, konkrečių atvejų analizės ir aktualūs praktiniai pavyzdžiai. Leidinys skirtas gamtos mokslų, inžinerijos, medicinos, teisės, verslo administravimo studentams ir dėstytojams, tačiau gali būti naudingas ir visiems kitiems, besidomintiems patentavimo klausimais.
Atsisiųsti leidinį-mokomąją medžiagą galima Valstybinio patentų biuro internetinėje svetainėje.
Valstybinis patentų biuras išleido mokomąją knygą apie išradimus ir patentus
Valstybinio patentų biuro iniciatyva ir bendradarbiaujant su Europos patentų tarnyba (EPT) lietuvių kalba išleista EPT parengta mokomoji medžiaga apie išradimus ir patentus.
Leidinyje pateikiama informacija apie išradimus, patentavimo procedūras ir patentų vaidmenį visuomenėje. Šią mokymo priemonę sudaro pristatymo medžiaga skaidrių formatu, konkrečių atvejų analizės ir aktualūs praktiniai pavyzdžiai. Leidinys skirtas gamtos mokslų, inžinerijos, medicinos, teisės, verslo administravimo studentams ir dėstytojams, tačiau gali būti naudingas ir visiems kitiems, besidomintiems patentavimo klausimais.
Atsisiųsti leidinį-mokomąją medžiagą galima Valstybinio patentų biuro internetinėje svetainėje.
2012-03-30
Kvietimas: verslumo skatinimo platforma "StartupHighway"
„StartupHighway“ – Lietuvoje įsikūręs Europos pradedančių verslų katalizatorius paskelbė kvietimą teikti paraiškas.
„StartupHighway“ verslų skatinimo programa yra skirta remti geriausias verslo pradžios idėjas ir suteikti priemones ir žinias bei skatinti bendradarbiavimą paruošiant rizikos kapitalo pritraukimui. Parama apima pasirengimą pradiniam finansavimui, darbo erdvę ir patyrusių mentorių pagalbą verslo idėjos įgyvendinimui arba pradedančio verslo paruošimo kitam finansavimo etapui. Verslo skatinimo programa trunka 13 savaičių ir apjungia: finansavimą iki 14 tūkst. Eu, tarptautinį verslo konsultacijas teikiančių mentorių tinklą ir verslo pradžiai būtinus šaltinius. Paraiškų teikimo terminas - 2012 m. balandžio 30d.
Plačiau apie programą ir paraiškų teikimą
Kvietimas: verslumo skatinimo platforma "StartupHighway"
„StartupHighway“ – Lietuvoje įsikūręs Europos pradedančių verslų katalizatorius paskelbė kvietimą teikti paraiškas.
„StartupHighway“ verslų skatinimo programa yra skirta remti geriausias verslo pradžios idėjas ir suteikti priemones ir žinias bei skatinti bendradarbiavimą paruošiant rizikos kapitalo pritraukimui. Parama apima pasirengimą pradiniam finansavimui, darbo erdvę ir patyrusių mentorių pagalbą verslo idėjos įgyvendinimui arba pradedančio verslo paruošimo kitam finansavimo etapui. Verslo skatinimo programa trunka 13 savaičių ir apjungia: finansavimą iki 14 tūkst. Eu, tarptautinį verslo konsultacijas teikiančių mentorių tinklą ir verslo pradžiai būtinus šaltinius. Paraiškų teikimo terminas - 2012 m. balandžio 30d.
Plačiau apie programą ir paraiškų teikimą
2012-03-29
Kaip paskatinti inovacijų diegimą Europos Sąjungoje?
Inovacijų sąjungos švieslentės duomenimis, kai kurios ES šalys narės inovacijas diegia labai sėkmingai ne tik ES, bet ir pasauliniu lygiu, tačiau rezultatai ES yra labai nevienodi. Remiantis analize, ES šalys narės grupuojamos į keturias šalių kategorijas:
Inovacijų diegimo lyderės: Švedija, Danija, Vokietija ir Suomija
Inovacijų sekėjos: Belgija, Jungtinė Karalystė, Nyderlandai, Austrija, Liuksemburgas, Airija, Prancūzija, Slovėnija, Kipras ir Estija, kurių veiklos rodiklis artimas ES vidurkiui.
Nuosaikios inovatorės: Italija, Portugalija, Čekijos Respublika, Ispanija, Vengrija, Graikija, Malta, Slovakija, Lenkija, kurių veiklos rodikliai žemesni už ES vidurkį.
Kuklios inovatorės: Rumunija, Lietuva ir Bulgarija, kurių vidurkis ženkliai mažesnis už ES27 vidurkį.
„Šių metų rezultatai yra aiškus įspėjimas, kad reikia daugiau pastangų inovacijų skatinimui. Jei norime panaikinti atotrūkį su mūsų pagrindiniais ekonominiais partneriais ir įveikti dabartinę krizę, visas mūsų dėmesys turi būti sutelktas į inovacijas“, - teigia Antonio Tajani, Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas.
Daugiau informacijos - EK Įmonių ir pramonės naujienlaiškyje.
Kaip paskatinti inovacijų diegimą Europos Sąjungoje?
Inovacijų sąjungos švieslentės duomenimis, kai kurios ES šalys narės inovacijas diegia labai sėkmingai ne tik ES, bet ir pasauliniu lygiu, tačiau rezultatai ES yra labai nevienodi. Remiantis analize, ES šalys narės grupuojamos į keturias šalių kategorijas:
Inovacijų diegimo lyderės: Švedija, Danija, Vokietija ir Suomija
Inovacijų sekėjos: Belgija, Jungtinė Karalystė, Nyderlandai, Austrija, Liuksemburgas, Airija, Prancūzija, Slovėnija, Kipras ir Estija, kurių veiklos rodiklis artimas ES vidurkiui.
Nuosaikios inovatorės: Italija, Portugalija, Čekijos Respublika, Ispanija, Vengrija, Graikija, Malta, Slovakija, Lenkija, kurių veiklos rodikliai žemesni už ES vidurkį.
Kuklios inovatorės: Rumunija, Lietuva ir Bulgarija, kurių vidurkis ženkliai mažesnis už ES27 vidurkį.
„Šių metų rezultatai yra aiškus įspėjimas, kad reikia daugiau pastangų inovacijų skatinimui. Jei norime panaikinti atotrūkį su mūsų pagrindiniais ekonominiais partneriais ir įveikti dabartinę krizę, visas mūsų dėmesys turi būti sutelktas į inovacijas“, - teigia Antonio Tajani, Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas.
Daugiau informacijos - EK Įmonių ir pramonės naujienlaiškyje.
